svarstyti

svarstýti, svar̃sto, svar̃stė 1. N, K, M, L, Š, Rtr, NdŽ iter. sverti 1: Ką čia sveri, svarstai? J.Jabl. Svar̃sto, svar̃sto kaip aptieko[je] – tokie titnagai Pvn. Prireikus dalytis, norime tą [žemę] svarais svarstyti, nebe matais matuoti Vaižg. [Pinigus] skaitė nebsvarstę S.Dauk. | refl. tr.: Kruopus ka svar̃stės čia, miltus su svarais, meisas Trk. | prk.: Neperstoju niekad svarstytis ant svarčių giminės žmonių rš. 2. Š iter. sverti 4: Svarstyk kelmus, akmenis su dalba visą dieną iš duobių J. | refl. tr.: Vyriškiejai vieni dieną ir naktį medė[je] brūzdė, keres svarstydamys S.Dauk. 3. N, K, Š, NdŽ, KŽ inter. sverti 5: Ana svar̃sto drabužius ant tvoros J. Lankė tokį medį Prūsūse lietuviai, žemaičiai, lečiai, an kurio šakomis drobes, drabužius brangius brangesnius svarstė S.Dauk. 4. tr. Skd supti, linguoti, vartyti: Senė išejo pilvą svarstýdama kaip karvė Slnt. | refl. N, BzF180, KŽ: Ant vieno galo lentos vienas sto[ja], ant kito – kitas, ir svar̃stos Als. Svar̃stės, krastę ir sulaužė besvarstydamos Šts. Daug nereikia pjaut [permėtės], reikia, kad svarstýtųs [per šulinio pėdžią] Slm. Mesiu žemėn (sakoma barant vaiką), kad teip svarstaĩsi Pin. Laivelis greičiau ir ūmiau svarstės, neg Mendelis galėjo suskubti atsisverti Vaižg. Dantis svar̃stos po burną (labai kliba) Lkv. | prk.: Laikai svar̃stos (keičiasi) Lnk. Svar̃stos svar̃stos oras (tai lietus, tai giedra) Klt. Kažna, ar jis beišgis: kai dabar, tai ir šiaip, ir teip svar̃stos Pg. Labai yra bloga, kaip ligonis svar̃stos (pagijęs ir vėl atkrinta) Vdš. Karvė svarstos, gal blogos akys ją apžiūrėjo LTR(Vj). Po tam per visus vėlesnius metus numarų skaitlius tarp trijų ir keturių svarstėsi A1884,88. 5. tr. Sut, L, LL329, Š, Rtr, FT tariantis vertinti turimus duomenis, siekiant padaryti išvadą, nagrinėti: Svarstýti straipsnį, disertaciją DŽ¹. Svarstýti padėtį, naujieną, problemą, klausimą NdŽ. Man pasakė, kad mano prašymas bus svar̃stomas Plšk. Visi tie klausimai buvo nuolat svarstomi spaudoje rš. Vienuoliai pradėjo svarstyti, kuriuo būdu išgelbėti iš prapulties Gruziją A.Vien. ^ Savo ydas svarstyk, o artimo pamiršk SkrT, PPr130. | refl. Sut, NdŽ: Svar̃stės komitetai, ar ąžuolo trinkoms grįsti bažnyčią, ar plytoms Šts. 6. tr., intr. L apgalvoti, mąstyti: Mąstau, svarstau širdyj SD327. Ižmoniu ką, svarstau, dabojuosi SD49. Kad ir svarstantis tamsta, bet jau turbūt ne toks, kad nuo saldumų bėgtum prie kartumų? A.Gric. Ponas, nė valandėlės nesvarstęs, godulio suimtas, pašoko ir apkabino aukso maišą P.Cvir. Svarstysiu širdžia mana tavo amžiną išmintį SGII39. Svarstyk tai savimp ir visad sau minėk SE73. Idant su juo būtų svarstęs MP170. | refl.: Nusisveriu, svarstausi SD388. Svarstáus

, ar eiti, ar važiuoti Slnt. Svarstaũs svarstaũs, nežinau, kas daryt Klt.

7. refl. remtis, laikytis: Pasaulyje nėr nieko patenkančio ..., ant ko žmogus nuleistis turėtų ir ant ko svarstýtis ir pagult turėtų DP581. \ svarstyti; antsvarstyti; apsvarstyti; atsvarstyti; įsvarstyti; išsvarstyti; nusvarstyti; pasvarstyti; persvarstyti; prasvarstyti; prisvarstyti; susvarstyti; užsvarstyti